Pelėdiniai paukščiai – paukščių (Aves) būrys. Tai vidutinio dydžio naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną,
didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais
nagais grobiui
pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas. Būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už
patinus). Pelėdos skraido labai tyliai, nes turi purias, minkštas plunksnas. Galvą liemens atžvilgiu
pasuka 270º kampu. Snapas trumpas, kablio formos. Kojų nagai dideli, aštrūs ir
riesti. Išorinis pirštas, skirtingai nuo vanagų,
atsilenkęs atgal. Daugumos rūšių pastaibis
ir net pirštai plunksnėti. Turi labai jautrią klausą.
Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą,
didžiąją Grenlandijos
dalį ir kai kurias nuo žemynų nutolusias salas.
Minta peliniais graužikais, o taip pat vabzdžiais,
rečiau paukščiais, kelios rūšys specializuojasi medžioti žuvis.
Grobį ryja nesusmulkintą. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro žiotis kaip išvamos.
Naktiniai gyvūnai, aktyvūs naktį ir sutemose.
Dauguma pelėdinių gyvena sėsliai, kartais klajoja
ar net keliauja. Mėgstamiausi biotopai – miškai, rečiau atviri plotai. Monogamai. Lizdą įsirengia uoksuose, ant
medžių šakų, palėpėse ar net ant žemės.
Deda 3-5 kiaušinius. Patelė peri 25-35 dienas. Jaunikliai
paukščiukiniai, lizde
išbūna 3-6 savaites. Suaugę šeriasi
vieną kartą.