Buveinė
Miškai, sodai, parkai.Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Pietinė rūšis, ir mūsų šalyje aptinkamas tik labai retai ir atsitiktinai.Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Labai maža – apytikriai strazdo dydžio pelėda. Mažesnis už
pelėdikę. Galva didelė. Apdare vyrauja pilka spalva. Pasitaiko rudos bei
tarpinės formos paukščių. Visas kūnas išmargintas juosvomis, balsvomis
ir rudomis apskritomis dėmėmis ir brūkšneliais. Per pečius eina balsva
tamsiai dėmėta juosta. Vienintelė iš mūsų krašte aptinkamų mažų pelėdų
turi pailgėjusias plunksnas galvos šonuose, kurias priimta vadinti
auselėmis. Iš tikrųjų jos su ausimis nieko bendra neturi. "Auselių"
plunksnos pasišiaušia paukščiui išsigandus, nerimaujant. Kitu metu šios
plunksnos esti prigludusios prie galvos ir mažai matomos. Iš toliau
dėmėtumas nepastebimas ir paukštis atrodo pilkai rudos spalvos. Apačia
truputį šviesesnė. Pastaibis plunksnuotas, bet pirštai pliki. Rainelė
geltona. Dieną neaktyvus ir tupi šiek tiek išsitempęs, beveik vertikalia poza. Naktį gaudo vabzdžius ore ir ant žemės.
Patinas, patelė ir skraidantys jaunikliai lauko sąlygomis neatskiriami. Apdaras visus metus vienodas. Jaunikliai apuokėliai subręsta pirmais gyvenimo metais. Žiemoja Afrikoje ir pietinėje Europoje.
Balsas
Garsus, girdimas iš labai toli. Tai monotoniški kas 2–3 sekundes serijomis kartojami švilpimai, cypimai "tiuu, tiuu, tiuuu". Patelė šūkčioja aukštesniu balsu, dažnai sudarydama duetą su patinu.© Lietuvos Ornitologų Draugija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą