Tikrosios pelėdos (Strigidae)

     

Išvaizda

      Šių paukščių galva gana didelė, veidinis diskas apvalus, snapas trumpas, stiprus, bedantis, dažnai beveik visiškai dengiamas plunksnų. Akys didelės, nukreiptos į priekį, sparnai dažniausiai ilgi, platūs. Uodega trumpa, maža, kojos vidutinio ilgio arba ilgos, nagai dideli, ilgi, stipriai lenkti, labai aštrūs. Vidurinis (III) pirštas ilgesnis už vidinį (II). Jaunikliai pūkinį apdarą pakeičia mišriu pūkų-plunksnų apdaru, o vėliau išauga plunksnos.

Gyvenamoji aplinka

     Tikrosios pelėdos plačiai paplitusios visose zonose, daugiausia gyvena miškuose, tačiau taip pat ir stepėse, dykumose ir netoli žmonių gyvenviečių; didelė dalis yra naktiniai plėšrūnai dėl savo minkštų plunksnų skrendantys labai tyliai, pasižymintis geru regėjimu ir klausa. Akys jautrios dienos šviesai, dėl to kai kurios rūšys dienos metu akis užmerkia iki pusės ir daugiau. Pelėdos yra labai judrios, tačiau žeme vaikšto nevikriai. Skrenda palyginti lėtai ir tik tolimesnių skrydžių metu pakyla į didesnį aukštį.

Lietuvoje aptinkama 12 rūšių:

1. Didysis apuokas (Bubo bubo). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
2. Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
3. Laplandinė pelėda (Strix nebulosa)
4. Uralinė pelėda (Strix uralensis)
5. Naminė pelėda (Strix aluco)
6. Raiboji pelėda (Surnia ulula)
7. Balinė pelėda (Asio flammeus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
8. Mažasis apuokas (Asio otus)
9. Lututė (Aegolius funereus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
10. Pelėdikė (Athene noctua). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
11. Apuokėlis (Otus scops)
12. Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudoinąją knygą.