(Naminės pelėdos balsas)
Buveinė
Seno miško sklypai, miškai su pavieniais senais medžiais, parkai, sodai, senų medžių nuošalios alėjos.Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Aptinkama visur, įprasta. Viena gausiausių pelėdų šalyje.Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Žinomos dvi – pilkoji ir rudoji spalvinės formos. Pilkosios formos viršus pilkas su rudu atspalviu, nusėtas įvairaus dydžio pailgomis juosvomis dėmėmis. Galva didelė. Sparnai trumpi ir platūs. Akys juodos. Apačia balsva su išilginiais tamsiais dryžiais. Skruostų "vainikai" tamsiai pilki, apvesti tamsesniu apvadu, plokšti (neįdubę). Uodega trumpa su neryškiomis skersinėmis juostomis. Apdaras visais sezonais išlieka toks pat. Patinai panašūs į pateles, tik šios truputį didesnės.
Skrendančių iš arti matomos tamsios skersinės juostelės uodegoje ir sparnuose. Dažnai toli sklendžia.
Rudosios formos paukščiai skiriasi rudai rusvu atspalviu visame kūne. Rudo atspalvio intensyvumas varijuoja.
Nuo panašios uralinės pelėdos skiriasi trumpa uodega, kuri, paukščiui tupint, tik truputį ilgesnė už suglaustus sparnus, mažesnio dydžio, smulkaus skersinio rašto krūtinės ir pilvo plunksnose ir plačių šviesių juostų per pečius ir skersai sparno.
Išsišėrę jaunikliai rudenį tampa gamtoje nebeatskiriami nuo suaugusių.
Balsas
Triukšminga. Veisimosi metu patinas šaukia "hu-hu-huuu", o patelė – "kuvik, kuvik…".Giedriomis naktimis balsai girdimi nuo gruodžio mėnesio. Išvesti iš lizdo, bet dar maitinami jaunikliai beveik ištisai cypauja plonais balsais, panašiais į "psii-ip". Šeima su maitinamais jaunikliais labai triukšminga.
Paplitimo zona
© Lietuvos Ornitologų Draugija
;)
AtsakytiPanaikinti