Buveinė
Atviros pelkės, pievos, ganyklos ir kitoks atviras ir pusiau atviras kraštovaizdis.Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Aptinkama įvairiose šalies vietose. Manoma, kad paplitimas ištirtas nepakankamai. Reta, bet vietomis tinkamose buveinėse gali būti įprasta.Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Nuo panašiausio mažojo apuoko skiriasi trumpomis "auselėmis", didesniu kontrastu tarp tamsios krūtinės ir šviesaus pilvo, geltonų akių, tuo, kad aplink akis yra didesnės juodos dėmės (ypač akių šonuose) ir iš krūtinės išilginio rašto (mažojo apuoko iš arti matomas ir skersinis smulkus raštas). Išilginės tamsios dėmės – brūkšneliai platesni krūtinėje ir daug siauresni pilvo srityje. Taip pat balinės pelėdos sparnų galai juodesni nei mažojo apuoko (pastebima iš viršaus ir iš apačios).
Patinai panašūs į pateles, tik šios truputį didesnės. Jų apdare taip pat esti daugiau šviesių spalvų. Taip galima atskirti abu paukščius stebint kartu.
Jaunikliai ankstyvą rudenį ir vėliau gamtoje sunkiai beatskiriami nuo suaugusių.
Aktyvi vos nusileidus saulei, o kai kada ir dieną. Peri ant žemės duobutėje. Minta daugiausiai smulkiais žinduoliais. Žiemą gali maitintis ir paukščiais. Skraido banguotu skrydžiu – kiek siūbuodama. Pavasarį vyksta tuoktuvių skraidymai. Jų metu kartais girdimi sparnų mušimo vienas į kitą garsai (elgesys būdingas mažiesiems apuokams).
Balsas
Nelabai balsinga. Ūbauja skraidydama (dažnai aukštai) greitai 6–20 kartų kartodama "uh-uh". Balsas girdimas toli (iki 1 km).© Lietuvos Ornitologų Draugija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą